Finansiniai sukčiai: ženklai, į kuriuos verta reaguoti
Finansiniai sukčiai: ženklai, į kuriuos verta reaguoti
Sukčiai vis dažniau bando apgauti žmones internetu, telefonu, žinutėmis ar el. paštu. Jie gali apsimesti banko, valstybės įstaigos, kurjerių tarnybos, pardavėjo ar kitos žinomos įmonės darbuotojais. Jų tikslas paprastas – išvilioti pinigus arba gauti duomenis, kuriais vėliau galėtų pasinaudoti. Todėl svarbu žinoti, kokie ženklai gali rodyti sukčiavimą. Kuo greičiau suprasite, kad kažkas ne taip, tuo lengviau apsaugosite savo pinigus ir duomenis.
Kaip veikia finansiniai sukčiai?
Sukčiai dažnai bando žmogų išgąsdinti arba paskubinti. Jie gali sakyti, kad jūsų sąskaitoje vyksta įtartinas veiksmas, kad reikia skubiai patvirtinti mokėjimą, atnaujinti duomenis ar pasinaudoti „ypatingu“ pasiūlymu.
Dažniausiai sukčiai nori, kad jūs:
1. pasakytumėte slaptus kodus ar slaptažodžius;
2. patvirtintumėte mokėjimą;
3. pervestumėte pinigus;
4. paspaustumėte nuorodą;
5. įsidiegtumėte programėlę;
6. leistumėte jiems prisijungti prie jūsų telefono ar kompiuterio.
Gavus tokį prašymą svarbiausia neskubėti. Sustokite ir patikrinkite informaciją patys – ne per nuorodą žinutėje, o oficialioje svetainėje ar programėlėje.
Kaip atpažinti sukčius?
Sukčius gali išduoti prašymai pateikti duomenis, kurių niekam neturėtumėte sakyti. Pavyzdžiui:
1. PIN kodus;
2. slaptažodžius;
3. mokėjimo kortelės saugos kodą;
4. Mobile-ID ar Smart-ID patvirtinimo kodus;
5. banko prisijungimo identifikacinį kodą.
Įtarimą turėtų kelti ir netikėtos žinutės su nuorodomis, skambučiai apie užblokuotą paskyrą ar prašymai „skubiai“ prisijungti prie banko. Sukčiai dažnai nori, kad žmogus veiktų greitai ir nespėtų pagalvoti. Tikri bankai ir kiti paslaugų teikėjai neprašo telefonu, žinute ar el. paštu atskleisti slaptų prisijungimo duomenų.
Sukčiavimas internetu
Internete sukčiai gali kurti netikras el. parduotuves, netikrus banko puslapius, siųsti melagingas žinutes apie siuntas ar siūlyti labai pelningas investicijas. Dažnai tokie puslapiai atrodo panašūs į tikrus, tačiau jų adresas gali būti keistas, tekste gali būti klaidų, o mokėjimo būdas – neįprastas. Atsargiai vertinkite pasiūlymus, kurie skamba per gerai, kad būtų tikri. Taip pat neskubėkite spausti nuorodų, gautų iš nežinomų siuntėjų. Jei reikia prisijungti prie banko, el. parduotuvės ar kitos paskyros, geriau patys atsidarykite oficialią svetainę arba naudokite oficialią programėlę. Taip sumažinsite riziką patekti į sukčių sukurtą puslapį.
Telefoniniai sukčiai
Telefonu sukčiai dažnai kalba taip, kad žmogus išsigąstų ir pradėtų veikti negalvodamas. Jie gali sakyti, kad kažkas bando pavogti jūsų pinigus, kad paskyra pažeista arba kad reikia skubiai atlikti veiksmą „dėl saugumo“. Tokiu atveju geriausia nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti bankui ar kitai įstaigai oficialiu numeriu. Ypač atsargiai elkitės, jei skambinantis asmuo prašo padiktuoti kodus, patvirtinti veiksmą, kurio nepradėjote, įsidiegti programėlę, suteikti prieigą prie telefono ar kompiuterio arba pervesti pinigus į „saugią“ sąskaitą. Tikras banko ar kitos įstaigos darbuotojas neturėtų prašyti jūsų atskleisti slaptų kodų ar leisti jam valdyti jūsų įrenginio.
Ką daryti, jei kilo įtarimų?
Finansinis saugumas prasideda nuo paprastų įpročių. Reguliariai tikrinkite savo sąskaitas, naudokite stiprius slaptažodžius ir niekam neatskleiskite prisijungimo duomenų. Jei gavote įtartiną žinutę, skambutį ar pastebėjote neaiškų mokėjimą, kuo greičiau kreipkitės į savo banką ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Jei manote, kad galėjote nukentėti nuo sukčių, verta kreiptis ir į policiją. Svarbiausia taisyklė – sustokite ir neskubėkite. Jei situacija kelia bent menkiausią įtarimą, nieko netvirtinkite, nespauskite nuorodų ir patikrinkite informaciją oficialiais kanalais.