Šeimos finansinio biudžeto planavimo ABC

Šeimos biudžeto planavimo ABC

Mūsų gyvenimas dėliojasi ciklais ne tik bendrine prasme, bet kalbant ir apie pinigų valdymą. Vaikystėje mokomės, kas yra pinigai, kokia jų vertė, kaip jie uždirbami ir kokį norimą žaislą galima nusipirkti už atitinkamą sumą. Paauglystėje viskas dažniausiai sukasi apie iš tėvų gaunamus kišenpinigius – susiduriame su pirmaisiais pinigų planavimo atvejais, pajaučiame jų vertę. Bene didžiausias lūžis įvyksta įsidarbinus ar išvykus studijuoti – pradedame savarankišką gyvenimą, todėl tampa aktualūs patiriamų išlaidų ir gaunamų pajamų sekimas, biudžeto planavimas ir prioritetų paskirstymas. Tačiau laikui bėgant, sukuriame šeimą ir susiduriame su dar vienu nauju etapu. Tuomet į pinigų srautų valdymą dažniausiai įtraukiami jau du asmenys, o atsiradus vaikams biudžetą smarkiai pakoreguoja ir jų poreikiai. Šiame straipsnyje supažindinsime su keliais pagrindiniais veiksmais, kurie padės planuoti šeimos biudžetą paprastai ir veiksmingai, leis patenkinti būtinuosius poreikius ir sutaupyti norimiems pirkiniams, pramogoms ar šeimos atostogoms.

Nuo ko pradėti?

Planavimas yra labai svarbus tiek asmeninių, tiek bendrų šeimos pinigų valdyme. Pagalvokite, kaip jums sekasi taupyti? Kiek procentų gaunamų pajamų per mėnesį atidedate nenumatytoms išlaidoms? O gal dažnai net nepastebite, kam išleidžiate pinigus?

Planuojant šeimos biudžetą, svarbi viena taisyklė – išleisti mažiau, nei uždirbate. Pirmiausias žingsnis pasiekti šį tikslą – nuoseklus gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų sekimas.

Dažniausiais atvejais, prie pajamų priskiriami šie pinigų gavimo šaltiniai: atlyginimai, motinystės ir tėvystės išmokos, vaiko pinigai, pajamos už individualią veiklą ir kita. Tuo tarpu išlaidų spektras yra platesnis, į jį gali būti įtraukiamos įmokos už būsto ar vartojimo paskolas, išlaidos už komunalines paslaugas, telekomunikacijas, maistą, asmens higienos ir buities prekes, kosmetiką, drabužius ir avalynę, transportą, vaikų poreikius, sveikatą ir sveikatinimą, pramogas, augintinių priežiūrą, automobilį, keliones ir kitus jūsų bei šeimos poreikius.

Tam, kad susidarytumėte bendrą vaizdą, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas turėtumėte sekti bent tris mėnesius. Tuomet galėsite nuspręsti, kur išleidžiate per daug ir kokį procentą nuo gaunamų pajamų galite atsidėti taupymui bei netikėtoms išlaidoms ateityje. Tiesa, ilgainiui toks pajamų ir išlaidų sekimas turėtų tapti maloniu kasdienos įpročiu. Šiandien yra daug būdų, kaip galima formuoti biudžetą ir sekti pinigų srautų valdymą, pagalvokite, kuris būtų priimtiniausias jūsų šeimai. Galbūt tam pasitelksite mobiliąją programėlę, o gal viską labiau mėgstate žymėtis ranka ir šeimos biudžetas nuguls į tam skirtą užrašinę arba priklijuojamus lapelius ant šaldytuvo? Forma, kaip tai įgyvendinsite, visai nesvarbi, šioje vietoje svarbiausias nuoseklumas ir tinkamo įpročio formavimas.

Kaip planuoti šeimos biudžetą?

Pagrindiniai principai, įtraukiami į jūsų šeimos pinigų valdymą, turėtų būti šie – laiku padengiami kasdieniai įsipareigojimai, lėšų kaupimas neplanuotoms išlaidoms ir taupymas ateičiai. Iš pradžių tai gali skambėti sudėtingai, tačiau pateikiame kelis paprastus patarimus, kuriuos pritaikius kasdienybėje planuoti šeimos biudžetą, padengti kasdienes išlaidas ir taupyti didesniems norams taps paprasčiau:

• Sekdami savo išlaidas, suskirstykite jas į būtinas ir nebūtinas išlaidas. Būtinosios išlaidos dažniausiai apima turimus piniginius įsipareigojimus bei išlaidas, būtinas pragyvenimui, kaip pavyzdžiui išlaidos būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, automobilio išlaikymui, maistui skiriami pinigai. Tuo tarpu nebūtinos išlaidos yra visa kita patiriamų išlaidų dalis, dažniausiai apimanti pramogas, naujus drabužius ir avalynę, keliones ir laisvalaikį. Nebūtinąsias išlaidas sekite ypač nuosekliai, nes dažnu atveju joms išleidžiama per daug – juk tikėtina, kad už komunalines paslaugas nemokėsite daugiau, nei numatyta sąskaitoje, tačiau pasiduoti geroms emocijoms ir nusipirkti daugiau naujų drabužių, nei yra poreikis, ypač paprasta;
• Taupymui skirtus pinigus atidėkite iškart, vos tik gavę atlyginimą ar kitas pajamas. Jei pasiliksite tai mėnesio pabaigai, matysite šią turimą sumą visą mėnesį, todėl psichologiškai jausite didesnį norą ją išleisti, nei atsidėjus iškart;
• Didelę dalį kiekvienos šeimos išlaidų sudaro maistas. Todėl verta planuoti, ką gaminsite ateinančią savaitę. Taip apsipirksite vieną kartą savaitėje, sutaupysite ir nepirksite nebūtinų produktų, kuriuos vėliau tenka išmesti. Taip pat, jei iki parduotuvės važiuojate automobiliu, vienkartinis apsilankymas per savaitę leis sutaupyti ir dėl mažesnių kuro išlaidų;
• Planuokite pirkinius. Šis patarimas ypač naudingas didesniems pirkiniams. Kartais pasiduodame emocijoms ir norėdami pradžiuginti save arba šeimą, įsigyjame daiktus prieš tai nepasvėrę savo galimybių. Toks impulsyvus pirkimas vėliau sukelia stresą, nes reikia papildomai galvoti, iš kur gauti išleistus pinigus. Dažniausiai tokiems pirkiniams naudojamos mėnesio lėšos, kurios turėjo būti skirtos taupymui ir atsidėjimui ateičiai. Planuokite didesnius pirkinius iš anksto – taip geros emocijos užsiliks ilgiau, nes pirkinys bus lauktas, o galimybė patenkinti būtinuosius poreikius dėl to nenukentės.

Prireikė papildomų pinigų? Kreipkitės į „Bobutės paskola“, mes visuomet pasiruošę padėti! Čia gausite paskolą norimai sumai nuo 50 € iki 15 000 € visiems savo šeimos poreikiams vos per kelias minutes.